Julius sako, kad vasarą visada iš poprivets.net užsisako daug kniedžių, iš Lenkijos nuolat veža skardą, ir kiekvieną šiltą ir saulėtą dieną stebi gamtą iš viršaus, nes pats būna pasilypėjęs ant stogo. Jis – retenybė tarp jaunų ir išsilavinusių vaikinų – stogų dengėjas ir skardos lakstytojas.
Iš tėvo paveldėjo meilę skardai
Julius sako, kad visada jautė didelį susidomėjimą ir žavesį tuo, ką tėtis veikdavo garaže. Jis taip pat buvo stogųskardintojas, dar turėjęs ir kažkokią menininko gyslelę, nes kartais iš skardos vis išlankstydavęs kokį nors gražų dalykėlį, kuriuo dekoruodavo stogą ar lietvamzdį. Dar mažas būdamas Juliukas mėgdavo žaisti su kniedėmis, o senus sudėvėtus kniediklius naudodavo kaip žaislinius šautuvus. Julius įsitikinęs, kad ir mergaitės galėtų daryti tokius darbus, nes tai labai įdomu, tik jos kitaip auklėjamos. „Iš tiesų, mano seserims geriau sekėsi tikslieji mokslai, fizika, negu man. Man geriau sekdavosi rašyti poeziją. Bet taip buvome auklėjami, kad jos turėdavo ravėti daržą, o aš eidavau paskui tėtį į garažą. Manau, ir joms būtų puikiai sekęsi suprasti tas visas konstrukcijas ir pabandyti jas padaryti. Tiesiog mus taip pratino, o kai pripratino, tai taip ir išaugome. Jos taip ir nepabandė pažaisti su kniedėmis, palankstyti skardą ar užlipti ant namo stogo“, – prisimena Julius.
Dirba nuo mažų dienų
Jaunas vyras pasakoja, kad šį darbą jis pažįsta labai gerai. „Būna juokinga, kai sakau, kad turiu 20 metų patirtį, kai pats atrodau kaip 20 metų. Na, man iš tiesų 25, bet atrodau jaunesnis. Tada visada paaiškinu, kad tokią patirtį turiu dėl to, kad jau nuo mažų dienų su tėveliu meistraudavau“, – sako vyras.
Darbas kaip atgaiva
Savo darbą su skardos lankstymu ir stogų dengimu Julius vertina labai teigiamai. Jis sako, kad šiais laikais, kai kas antras žmogus tiesiog dirba kažką su kompiuteriu ir savo intelektualine veikla, labai sveika yra tiesiog padirbti taip.„Kartais būna frustracija, kai kažkas nepavyksta. Bet tada aš bent jau turiu gamtą ir gerą orą, galiu ir fiziškai išsikrauti. Dirbant biuruose prie kompiuterių žmones vargina monotonija ir tas krizes, kai kažkas nesigauna, turbūt daug sunkiau pakelti. Labai džiaugiuosi, kad mano darbas dinamiškas. Jame ir mąstyti daug reikia, iš anksto viską numatyti, ir taip pat pajudėti, pabūti gryname ore“, – džiaugsmingai pasakoja jaunasis darbuotojas.