Vyresnio amžiaus žmonėms kapavietes dažnai tampa normali vieta eiti pasivaikščioti, kai aplink boluoja antkapiai. Ten palaidota daug artimųjų, o kur daugiau jų ieškoti, nei ten, kur paskutinį kartą juos matei. Jaunesniems tokie pasivaikščiojimai arba nereiškia nieko, arba yra netgi baisūs (kompiuterinių žaidimų ir kompiuterių įtaka). Visgi, pasivaikščioti ir vieniems, ir kitiems kartais tenka. Kapai tampa labiausiai pažįstami tada, kai tenka patiems organizuoti su laidojimu susijusius reikalus. Kokie gi tie reikalai? Apie juos, ir kam reikėtų pasiruošti prieš kažką laidojant (kas, aišku, bus netikėta), toliau šiame straipsnyje.
Turėsite gauti vietą
Viskas prasidės ir baigsis su tuo pačiu rūpesčiu – dėl vietos. Žmonių daug, o žemė nesiplečia. Taip pat ji kartais nespėja „suvirškinti“ visų žmonių, kurie būna kažkur palaidojami. Todėl ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių dažnai verda kovos, norint rezervuoti sau vietą. Vargu, ar žmonės mąsto taip: „ten rytuose turėtų būti šilčiau, be to, ryte gerai atrodys šalia auganti pušis, tik nenorėčiau prie ąžuolų, nes varnos apdergs mano antkapį“. Paprastai mąstoma ne taip pragmatiškai, o atkreipiamas dėmesys į tai, kur palaidoti kiti artimieji. Galbūt amžinojo poilsio vieta įsivaizduojama kaip tebesitęsiantis pomirtinis gyvenimas, todėl ir norisi būti palaidotiems ten, kur jau guli kažkokie „savi“, ir nebūti ten svetimu. O ir artimiesiems vėliau bus patogiau lankyti, kai viskas vienoje vietoje. Tačiau, kai jau ateis laikas laidoti, pamatysite, kad problemų ir konkurencijos dėl to tikrai bus nemažai.